Kas yra tikroji matcha?

Ne visi žali arbatos milteliai jau yra matcha – Japonijoje matcha arbatai galioja griežtas apibrėžimas. Krūmeliai, kurie bus skirti matcha gamybai auginami lėtai, pavėsyje, taip leidžiant išaugti labai švelniems, plonyčiams jauniems lapeliams. Skinami tik patys jauniausi - jie būna šviesiai žali ir yra salsvo skonio. Kadangi arbata auga lėtai, ūkininkai ją skina tik kartą per metus, paprastai gegužę. Po derliaus nuėmimo lapeliai atskiriami nuo stiebų, garinami, džiovinami ir lėtai malami granitiniais malūnėliais iki itin smulkių miltelių. Tai – tikroji japoniška matcha.

Priešingai nei ši aprašyta, yra ir kitos arbatos Japonijoje, kurios auginamos tiesioginiuose saulės spinduliuose, todėl lapai auga greičiau. Tokios arbatos gali būti skinamos iki 4–5 kartų per metus. Jų lapeliai būna storesni, kietesni, tamsiai žali ir kartoko skonio, o milteliai gaminami pramoniniu būdu. Japonijoje ši arbata vadinama „žaliosios arbatos milteliais“ ir dažnai naudojama kepiniams. Ji nelaikoma pakankamai kokybiška, kad galėtų būti vadinama matcha.

Tačiau už Japonijos ribų tokia žalioji arbata dažnai vadinama matcha, nes nėra galiojančio tarptautinio apibrėžimo (kaip, pavyzdžiui, yra su šampanu).

Japonijoje neegzistuoja terminas „Ceremoninė matcha“ (angl. Ceremonial Matcha). Tai – grynai Vakarų rinkodaros sukurtas terminas, galbūt reiškiantis arbatą, tinkamą arbatos ceremonijai. Visgi tai nėra aiškus ar naudingas apibūdinimas, nes neturi tikslaus apibrėžimo. Vieninteliai tikrai prasmingi ir patikimi terminai, vartojami Japonijoje, yra „matcha arbata“ (Matcha tea) ir „žaliosios arbatos milteliai“ (green tea powder). Vadovaudamiesi šiais terminais, vartotojai gali tinkamai pasirinkti norimą arbatą, atsižvelgdami į skonį, paskirtį ir kainą.

Nėra teisinga tiek vartotojų, tiek tikrosios matcha augintojų atžvilgiu, kad žaliosios arbatos milteliai, kurie gaminami gerokai paprasčiau ir pigiau, Vakarų pasaulyje plačiai pardavinėjami kaip matcha. Todėl rinkdamiesi matcha visada ieškokite tos, apie kurią pardavėjas pateikia kuo daugiau informacijos – kur auginta (kokiame Japonijos regione), kada skinta, koks ūkis (organinis ar ne), ūkio pavadinimas (mažesni ūkiai nurodo net ūkininko vardą), kiek laiko galioja, ar importuota tiesiai iš Japonijos, ar per tarpininkus ir pan.